Šeštas principas: frazė “Aš tau neleisiu…”
(Straipsnio 7 vaikų auginimo principai, kuriuos tėvams reikėtų prisiminti tėvams kiekvieną dieną VI dalis, autorė Janet Lansbury)
Tai vienintelis principas iš viso sąrašo, kuris pabrėžia labai konkrečius žodžius, sakomus vaikui. Nors ankstesniuose pavyzdžiuose buvo pateikiama daug frazių, kurias tėvai galėtų pasakyti savo vaikui, iš tiesų nėra taip, kad jei pasakysime tuos ir kitus žodžius, vaikas ims elgtis kitaip, nes esmė ne žodžiuose, kuriuos sakome. Esmė yra mūsų nuostatose ir ketinimuose, kurie kyla iš to, ką mes jaučiame ir dar iš to, kaip mes suvokiame situaciją, savo vaiką ir savo kaip tėvų vaidmenį.
Frazė “Aš tau neleisiu” primena mums, kad kai vaikams reikia mūsų pagalbos, mes stengiamės su jais išlaikyti asmeninį, tikrumu ir nuoširdumu paremtą “aš-tu” ryšį. Kartais koreguodami vaiko elgesį tėvai formuluoja draudimą su žodžiu “mes”, pavyzdžiui: “Mes nesimušam”. Kartais kalbame su vaiku trečiuoju asmeniu, pavyzdžiui: “Mamai nepatinka kai tu… Mama nenori, kad tu…”. Daugeliui tai yra įprastos formuluotės. Pagarbios tėvystės filosofijos kūrėja Magda Gerber pasiūlė kitą formuluotę draudimams išsakyti: “Aš tau neleisiu”.
Kodėl svarbi ši formuluotė? Ji sukuria ryšį “Aš ir tu”. Aš kreipiuosi pirmuoju asmeniu ir aš kuriu su tavimi ryšį. Gali atrodyti nesvarbu, kaip mes formuluojame draudimą, tačiau, pavyzdžiui, jei sakome trečiuoju asmeniu: “Mamytė ir tėvelis nenori, kad tu taip darytum”, vaikas ir mes patys jaučiame šiuos žodžius visai kitaip nei formuluotume juos pirmuoju asmeniu. Tiesus kreipimasis į vaiką pirmuoju asmeniu yra vaikui aiškesnis ir rodo, kad mes pasitikime savimi ir savo žodžiais. Mums toks kreipimasis primena, kad mes vadovaujame savo vaikui. Mes nesistengiame perkelti to vadovavimo į kitą asmenį, į “kitą mamytę”, stovinčią šalią, kuri lyg ir ne aš.
Čia esame tu ir aš, ir aš tau neleisiu. Tokiu pasakymu transliuojame vaikui žinutę: Aš esu čia, aš tau padėsiu, sustabdysiu tave kai reikės, nesupyksiu ant tavęs jei manęs neklausysi. Tiesiog padėsiu tau sustoti netinkamai elgtis. Aš neleidžiu tau žaisti su daiktais šioje spintelėje ir aš sustabdau tave prieš tau ją atidarant. Iš anksto nustatau ribas, nes šiuo metu esu tokios nuotaikos, kai man nesinori visko tvarkyti, todėl neleisiu tau kraustyti daiktų. Galbūt kitą kartą tau tai leisiu, kai būsiu geriau nusiteikusi, bet šiandien nesu ir atsižvelgiu į savo savijautą. Taigi, mano vaike, aš tave sustabdysiu.
Dabar tu ir vėl nori tai daryti, vėl eini prie spintelės. Aš tau neleisiu. Eikime į kitą kambarį. Aš tau neleisiu kraustyti spintelės.
Ir mes nusivedame vaiką tolėliau nuo objekto, kuris iššaukė jo impulsyvų elgesį. Šioje vietoje labai gelbsti vadinamosios “Taip” erdvės. Tai saugios vietos, kurias mes namuose specialiai paruošiame vaikui, ir jose jis gali daryti ką tik panorėjęs ir mums nereikia sakyti: nedaryk to, nedaryk ano. Tokioje erdvėje vaikas gali jaustis visiškai laisvai ir viską tyrinėti taip, kaip jam norisi.
Su autorės Janet Lansbury leidimu išversta iš:
https://www.janetlansbury.com/2022/03/7-daily-reminders-for-parents/
Septintas principas: pasitikėjimo ir užtikrintumo momentas (confident momentum) pereinamaisiais laikotarpiais (Straipsnio 7 vaikų auginimo principai, kuriuos tėvams reikėtų prisiminti tėvams Skaityti daugiau
Galbūt jau esate šį bei tą girdėję apie, mano nuomone, vieną labiausiai atitinkančių vaiko raidą bei psichologinį funkcionavimą ir taip Skaityti daugiau
