Ketvirtas principas: nubrėžkite ribas kuo anksčiau
(Straipsnio 7 vaikų auginimo principai, kuriuos tėvams reikėtų prisiminti tėvams kiekvieną dieną IV dalis, autorė Janet Lansbury)
Taigi laukimo principas taikomas kalbant apie vaiko raidą, vaiko žaidime ir tais atvejais, kai vaikas turi išspręsti kokią nors problemą. Ankstyvas ribų nubrėžimas taikomas tokiam vaiko elgesiui, kuris, mūsų nuomone, trukdo pačiam vaikui, taip pat tokiam elgesiui, kai mes patys jaučiamės nemaloniai, nes vaikas su mūsų daiktais arba su mūsų kūnu daro tai, ko nenorim. Šiais atvejais kuo anksčiau nubrėžkite ribas ir darykite tai su pasitikėjimu ir tokia lengvumo nuostata.
Pavyzdžiui, kai matome savo vaiką atbėgantį pas mus su tokia stipria energija ir jaučiame, kad jis tuoj trenksis į mus, ištiesiame ranką ir jį sustabdome: „Matau, kad tu labai skubi link manęs. Kai tu prieisi ramiai, aš mielai paimsiu tave ant kelių”. Tai sakome nelaukdami kol vaikas jau užšoks ant mūsų. Jei užšoktų, tada galime pasakyti: „Nulipk, man tai nepatinka“, bet jau tada mes greičiausiai būname susierzinę dėl savo vaiko elgesio, nukentėję nuo jo ir ramiai nebegalime jam padėti sureguliuoti savo impulsyvaus elgesio.
Anksti nubrėžti ribas pavyksta, kai suprantame, kad vaikų elgesys daugumoje atvejų yra labai impulsyvus. Pusę tų atvejų vaikai net patys nežino, kodėl taip elgiasi. Todėl jei nustatydami ribas mes per ilgai lūkuriuojame ir dvejojame, daug didesnė tikimybė, kad mes susierzinsime, nebegalėsime išlikti ramūs, pasitikintys ir su lengvumu nubrėžiantys vaiko elgesio ribas. Ta iš tėvų sklindanti ramybė ir pasitikėjimas nuramina vaikus, sušvelnina jų elgesį, vaikai jaučiasi maždaug taip: Mano tėvai gali su manimi susitvarkyti. Jie čia vadovauja ir mano elgesys jų negąsdina, aš nesu jiems problema.
Pavyzdžiui, jeigu vaikas bėga link kūdikio ir mes viduje dvejojame nubrėždami ribas, nes mąstome: Aš nenoriu sutrukdyti vaikui kurti santykio su broliu/sese – nesijaudinkite dėl to. Jūsų vaikui bus daug naudingiau, jei jis pajaus, kad jūs kontroliuojate situaciją ir galite jį sustabdyti.
Taigi šioje vietoje būtų galima ištiesti ranką arba padėti abi rankas ant vaiko ir švelniai pasakyti: “Atrodo, kad tu labai greitai bėgi link brolio/sesės. Tai gali būti nesaugu, todėl aš tave čia sustabdysiu. Jei eisi iš lėto, galėsi prie jo/jos prieiti arčiau”. Kai matome, kad vaikas juda lėtai, ramiai, galime jam leisti prieiti prie kūdikio, galbūt pasilenkti prie jo veiduko, bet mes vis tiek laikome savo ranką netoliese pasiruošę sulaikyti vaiką, nes nenorime, kad jie susitrenktų galvomis arba vyresnėlis staiga kaip nors šiurkščiai pasielgtų, kadangi toks elgesys labai labai įprastas mažiems vaikams, kurių šeimoje gimė brolis ar sesė. Šioje naujoje pasikeitusioje šeimos situacijoje jie jaučiasi praradę kontrolę ir dažnai elgiasi labai impulsyviai.
Numatykite įvykius, tikėkitės tam tikro elgesio, kuris, žinote, būdingas jūsų vaikui panašioje situacijoje. Pavyzdžiui, pasakykite vaikui: “Aš palieku tave saugioje vietoje, o pati nueisiu į vonią, greitai grįšiu”. Nelaukite, kol vaikas įeis į vonią kartu su jumis ir ims ten daryti dalykus, kurių jūs nenorite, kad jis darytų. Taigi numatykite tai ir nubrėžkite ribą savo vaikui prieš prasidedant tam tikrai situacijai, nes tik tuomet galėsite išlikti ramūs, švelnūs ir tvirti, o tai vaikams labai svarbu.
Su autorės Janet Lansbury leidimu išversta iš:
https://www.janetlansbury.com/2022/03/7-daily-reminders-for-parents/
Penktas principas: netinkamas elgesys - tai vaiko pagalbos prašymas (Straipsnio 7 vaikų auginimo principai, kuriuos tėvams reikėtų prisiminti tėvams kiekvieną Skaityti daugiau
Galbūt jau esate šį bei tą girdėję apie, mano nuomone, vieną labiausiai atitinkančių vaiko raidą bei psichologinį funkcionavimą ir taip Skaityti daugiau
