Penktas principas: netinkamas elgesys – tai vaiko pagalbos prašymas
(Straipsnio 7 vaikų auginimo principai, kuriuos tėvams reikėtų prisiminti tėvams kiekvieną dieną V dalis, autorė Janet Lansbury)
Ši pagalba, kurios vaikas prašo savo netinkamu elgesiu, gali būti įvairaus lygio. Ji gali būti labai nedidelė – štai pavyzdys, ką vaikas jums pasakytų, jei galėtų įvardinti savo savijautą: padėk man jaustis saugiai, jausti, kad tu valdai situaciją, nes kai aš pačiumpu akinius tau nuo veido, tu tampi labai šiurkštus ir piktas ir man tada tampa baisu, bet kažkas mano viduje verčia mane vėl ir vėl imti tuos akinius, nors aš iš tikrųjų nenoriu to daryti. Aš suprantu, kad tai tave pykdo, bet kai jaučiu, kad mano elgesys tave gali taip paveikti, man nejauku ir aš tai kartoju, nes noriu suprasti, kas čia vyksta.
Vaikai dažnai jaučiasi taip ar panašiai, bet sąmoningai jie patys to nesuvokia. Dar vienas pavyzdys, ką vaikas galėtų pasakyti, jei mokėtų: “Aš savęs visai nevaldau, mušu ir stumdau vaikus parke”. Taigi kaip mes padėsime savo vaikui šioje situacijoje? Idealiu atveju kuo anksčiau nubrėšime ribas, būsime prie savo vaiko dar iki jam užgaunant kitus vaikus, numatysime, kas gali nutikti: Atrodo, kad mano vaikui šiandien yra sunki diena arba Jis atrodo labai pavargęs. Dėl kažkokių priežasčių jis šiandien taip elgiasi. Aš prieisiu ir jį sustabdysiu. Ateisiu ir būsiu šalia jo. Taigi mes būname tuo vadinamuoju “asmens sargybiniu”, tiesiog būname šalia vaiko ir užtikriname, kad nieko blogo neįvyktų, esame pasiruošę įsiterpti ar fiziškai švelniai sulaikyti vaiką. Galbūt mes nusprendžiame jau važiuoti namo kol vaiko elgesys dar nepablogėjo, nes paprastai toks elgesys savaime nepraeina ir nepagerėja. Paprastai tokiais momentais elgesys tik blogėja.
Taigi iš esmės mes būname savo vaiko “advokatais”, padedame jam, kai jis negali pats sau padėti, t.y. sureguliuoti savo elgesio. Tuomet mes būname tuo saugumą sukuriančiu žmogumi, tuo superherojumi, kurio tokiais momentais mūsų vaikui taip reikia.
Ir visa tai nėra lengva. Tačiau viskas priklauso nuo to, kaip mes suvokiame vaiko netinkamo elgesio priežastis. Jei manome, kad toks vaiko elgesys yra pagalbos prašymas: mano vaikui reikia mano pagalbos. Aš aiškiau nustatysiu elgesio ribas (jei tai yra tai, ko vaikui reikia). Arba Aš su didesniu pasitikėjimu ir lengvumu nustatysiu ribas, nes vaikas kartoja tą patį elgesį dėl to, kad aš dvejoju. Aš pasitikiu savimi, valdau situaciją ir kaip galėdamas geriau atsakysiu į klausimą, kurį man užduoda vaikas savo elgesiu. Aš žinau, kad vaiko elgesys atspindi jo šiuo metu jaučiamo streso ar nerimo lygį.
Kiekvienu gyvenimo momentu vaikai elgiasi kaip gali geriausiai. Taigi netinkamą ar neraminantį vaiko elgesį mes priimsime kaip pagalbos prašymą. Tai labai palengvins mūsų gyvenimą.
Kartais mes manome, kad vaiko elgesio priežastis yra tai, kad jis specialiai nori mus įskaudinti arba kad jis tiesiog yra blogas vaikas arba kad jis taip elgsis ir toliau iki kol jam sukaks 18, todėl geriau jau jį dabar pamokyti kaip elgtis… Pamoka, kurios sunkiu momentu vaikui reikia yra jautimas, kad mes esame jo pusėje, mes jam padėsime, kai jis negalės pats sau padėti ir mes suprantame, kad jis yra dar nebrandus žmogus, kuris taip reaguoja ir elgiasi dėl jaučiamo streso, nerimo, nuovargio, kad jis, kaip būdinga vaikams, labai labai lengvai praranda emocinę pusiausvyrą, savireguliaciją.
Vaikai yra žmonės, kaip ir suaugę, bet jie yra kitokiame brandos lygyje nei mes. Šiame brandos lygyje jie dar neturi tokios savikontrolės, kokią turime mes. Net jei kartais atrodo ne pagal metus išmintingi, vaikai yra maži. Jiems vis dar reikia mūsų pagalbos.
Su autorės Janet Lansbury leidimu išversta iš:
https://www.janetlansbury.com/2022/03/7-daily-reminders-for-parents/
Šeštas principas: frazė “Aš tau neleisiu…” (Straipsnio 7 vaikų auginimo principai, kuriuos tėvams reikėtų prisiminti tėvams kiekvieną dieną VI dalis, Skaityti daugiau
Galbūt jau esate šį bei tą girdėję apie, mano nuomone, vieną labiausiai atitinkančių vaiko raidą bei psichologinį funkcionavimą ir taip Skaityti daugiau
