Šeimos išvykose, susitikimuose su giminėmis, draugų šeimomis dėl iškylančių nekasdieniškų situacijų, intensyvaus bendravimo su skirtingais žmonėmis, vaikams gali kilti įvairių iššūkių.
Keletas patarimų tėvams:
1) Jei svečius priimate savo namuose, apgalvokite ir paruoškite saugią erdvę, kur vaikai galės būti, bendrauti, kurioje nebus daiktų, kurių nenorite, kad vaikai imtų ir pan. Taip pat paklauskite vaiko, su kuriais žaislais jis leistų žaisti kitiems vaikams, o kuriuos norėtų pasidėti kitur, kad kiti vaikai jų neimtų.
2) Iš anksto paruoškite vaikus papasakodami jiems, kur vykstate arba su kuo susitiksite, ką veiksite. Jei žinote, kad susitiksite su vaiku ar suaugusiuoju, kurio elgesys vaiką gali priversti jaustis nemaloniai, papasakokite vaikui, ką jis galėtų daryti, jei kokioje nors situacijoje pasijaus nemaloniai. Pavyzdžiui, vaikas galėtų jums duoti sutartą signalą, kad jam reikia pagalbos arba atsitraukti nuo žmogaus, kuris jį trikdo.
3) Prisiminkite, kad nekasdieniškose situacijose, pilnose intensyvaus bendravimo, švenčių, vaikai labai lengvai pervargsta, ypač mažesni vaikai. Jie gauna labai daug stimuliacijos, taip pat, patiriant daug įvairių įspūdžių bei emocijų, net ir teigiamų, išsiderina vaikų emocinė pusiausvyra, jie gali tapti dirglesni ir tada jiems tampa labai sunku dalyvauti net ir smagiose veiklose. Todėl stenkitės taip planuoti pramogas ir išvykas, kad jų per dieną nebūtų daug, taip pat kiek įmanoma išlaikykite įprastus vaikų miego ir valgymo režimus.
4) Nusiteikite, kad gali prireikti labiau stebėti vaikus ir padėti jiems įvairiose bendravimo situacijose su kitais vaikais ir suaugusiais. Jei matote, kad situacija tarp vaikų darosi įtempta, nestabdykite ir nenutraukite vaikų žaidimo ar bendravimo, bet tiesiog prieikite arčiau ir būkite pasiruošę įsikišti – pavyzdžiui, ištiesti ranką ir fiziškai apsaugoti nuo vienas kito skriaudimo. Mes tokiais atvejais esame tarsi ramūs, savimi pasitikintys “asmens sargybiniai” – būname netoliese ir esame pasiruošę padėti be kaltinimų, barimo, o tiesiog fiziškai sustabdydami netinkamą elgesį pasakydami: “Aš neleisiu tau trenkti.”
5) Jei kažkuris iš suaugusiųjų reaguoja į jūsų vaiko elgesį taip, kaip jūs nenorėtumėte, kad reaguotų, labai padeda ne nuneigti jo bandymus auklėti vaiką, nes tai sukels dar daugiau neigiamos reakcijos, o tiesiog pripažinti tam žmogui jo jausmus, pavyzdžiui: “Suprantu jus, tikrai sunku girdėti kaip vaikas supykęs šaukia.” Tokiu būdu jūs nekaltinsite nei savo vaiko, nei suaugusiojo, kuriam sunku išbūti, kai jūsų vaikas rodo stiprius jausmus ir visi situacijos dalyviai greičiau nurims.
6) Žinokite, kad kitų žmonių – suaugusiųjų ar vaikų – neigiamas ar grubus bendravimas su mūsų vaiku jam neturi didelės įtakos. Galbūt mūsų vaikas gali nustebti ar šiek tiek įsižeisti, tačiau vaikui svarbiausia, kaip reaguoja ir su juo bendrauja jo tėvai, ar jie yra jo pusėje. Jei jums neramu, kaip tam tikras kitų elgesys paveikė jūsų vaiką, tiesiog stebėkite jį ir, jei vėliau jis pats apie tai užsimins, aptarkite su vaiku įvykusią situaciją, išklausykite jo jausmus, patvirtinkite, kad kitą kartą stengsitės jam padėti patys ramiai sustabdydami jo impulsyvų elgesį, kad vaikas nepapultų į situaciją, kai ant jo ima šaukti ar jį barti kitas suaugusysis.
Vaikų ir paauglių psichologė Irma Ratautienė
(RIE angl. Resources for Infant Educarers – Ištekliai (žinių, informacijos) besirūpinantiems mažais vaikais)RIE Pagarbios tėvystės filosofijos pagrindiniai principai yra orientuoti Skaityti daugiau
Šiame straipsnyje išsamiai aprašyti 7 Pagarbios tėvystės principai, kuriuos laikau vienus reikalingiausių ir labiausiai padedančių tėvams kasdienybėje su vaikais. Paprašiusi Skaityti daugiau
